NK auditorija su Laima Kreivyte: Esu, buvau ir būsiu: pasimatymai su "raudonąja Roza"

tl_files/demos/autoriai/Lino folderiss/inputrosa.jpg tl_files/demos/autoriai/Lino folderiss/laima_cut.jpg

DEMOS Kritinės minties institutas kviečia rugpjūčio 27 d. (ketvirtadienį) į paskaitą-diskusiją tema “Esu, buvau, būsiu: pasimatymai su „raudonąja Roza“?”. Pranešėja – Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, poetė, kuratorė ir menininkė. Renginio vieta - kavinė „La Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3 (Vilniuje). Pradžia – 18,30 val. Diskutantas – Andrius Bielskis, moderuos Linas Eriksonas.

Kodėl žiūrėdami į paminklus dažnai norime jiems pripaišyti ūsus, išmarginti grafiti ar išdailinti ar pridengti intymiausias vietas? Kodėl dažnai pamirštame, o kartais atsimename kas stovi ant pjedestalo ir norime nuo jo nuversti ir pakeisti kažkuo kitu? Kodėl nuolat kariamės ant kaklo paminkluose sustingusiems kūnams ir bandome juos sušildyti asmenukės akimirka? Kodėl rašome apie tai ir bandome įamžinti tekstu ir medijose.

Kodėl dažnai pamirštame, o kartais atsimename kas stovi ant pjedestalo?

Apie tai savo įžvalgomis kalbės lietuvių menininkė, meno kritikė ir visuomenės aktyvistė Laima Kreivytė, atlikusi meninį performansą Berlyne prie bekūnio paminklo Rozai Luxembourg vienoje iš Berlyno krantinių. Kodėl meninei refleksijai Laima pasirinko paminklinėmis raidėmis pažymėtą vietą, kurioje vienos žymiausių moterų revoliucionierių "raudonosios Rozos“ kūnas buvo įmestas į upę, o į jos vietą dabar paniro pati Laima? 

"raudonosios Rozos“ kūnas buvo įmestas į upę, o į jos vietą dabar paniro pati Laima

Rosa Luxemburg – viena iš prieštaringiausiai vertinamų istorinių asmenybių, kurios gyvenimas ir tekstai įkvėpė ne vieną meno kūrinį. Berlyne jos vardu pavadinta aikštė, gatvė, metro stotelė. Apie ją rašė Bertoldas Brechtas, Paulis Celanas, Nadine Gordimer, Alfredas Döblinas, o Raineris Werneris Fassbinderis ruošėsi kurti filmą, kurio pastatyti nespėjo. Jo pradėta darbą, bet su savo parašytu scenarijumi, pratęsė Margarethe von Trotta. Raudonosios Rosos istorija inspiravo populiarias dainas ir Claire Diterzi miuziklą. 

Savo paskaitoje Laima Kreivytė pristatys Roza Luxemburg savitai apmąsčiusius ir naujai įprasminusius šiuolaikinio meno kūrinius: Hanso Haake’s įprasmintą monumentą Berlyne, Sanjos Iveković projektus, Raqs Media Collective videofilmą ir vilniečių menininkių kolektyvo Cooltūristės performansą „Rozos mis(s)apropriacija“. Diskutuojant su auditorija bus analizuojamos atminties, vietos, kūno, teksto, biografijos ir istorijos sankirtos bei pasikartojantys naratyvai, formuojantys naują kritišką požiūrį į atminties įsikūnijimą mene, paminkluose ir tekste.

Ateikite, išgirskite ir būkite išgirsti!

Patvirtink dalyvavimą facebook'e

Nepraleisk kitų renginių - prisijunk prie facebook'o grupės

Renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Rosa Luxemburg fondu

tl_files/demos/kita/RL logo.png  tl_files/demos/kita/auditoriju-logo.png